** Įvadas
Chemijos srityje chelatai yra cheminiai junginiai, susidarantys iš organinių molekulių ir metalo jonų derinio. Šie junginiai yra būtini keliose pramonės šakose, tokiose kaip žemės ūkis, medicina, maisto ir gėrimų gamyba. Du iš dažniausiai naudojamų kompleksonų yra EDDHA ir EDTA. Bet kuris iš šių junginių turi chelatų? Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime EDDHA ir EDTA bei jų, kaip kompleksonų, galimybes.
**Kas yra EDDHA?
EDDHA reiškia etilendiaminą-N,N'-bis(2-hidroksifenilacto rūgštį). Tai sintetinis kompleksonas, kuris dažniausiai naudojamas žemės ūkyje, siekiant padidinti geležies kiekį dirvožemyje. EDDHA taip pat naudojamas kaip maisto priedas tam tikrų maisto produktų spalvai pagerinti. Šis junginys turi stiprų afinitetą geležies jonams, todėl jis yra veiksminga kompleksonų medžiaga augalų trąšose.
** Chelatinės EDDHA savybės
EDDHA yra dvišakis ligandas, o tai reiškia, kad jis turi dvi vietas, galinčias jungtis su metalo jonais. Ištirpęs vandenyje EDDHA gali sudaryti šešių narių chelatinius žiedus su geležies jonais, juos stabilizuodamas ir neleisdamas oksiduotis. Tai svarbu žemės ūkyje, nes geležis gali lengvai netirpi dirvožemyje, todėl ji tampa nepasiekiama augalams. Sudarant chelatinius žiedus su geležimi, EDDHA padeda augalams lengviau pasisavinti maistines medžiagas.
Nors EDDHA yra labai veiksmingas geležies kompleksonas, jis nėra labai veiksmingas kitų metalų jonų chelatams. Tai riboja jo naudojimą tam tikrose srityse, pavyzdžiui, medicinoje, kur gydymui gali būti naudojami skirtingi metalų jonai.
**Kas yra EDTA?
EDTA reiškia etilendiamintetraacto rūgštį. Tai sintetinis junginys, naudojamas kaip kompleksonas įvairiose pramonės šakose. EDTA dažniausiai naudojamas medicinoje kaip apsinuodijimo sunkiaisiais metalais gydymas, taip pat maisto ir gėrimų gamyboje, siekiant užkirsti kelią tam tikrų junginių oksidacijai. Jis taip pat naudojamas valymo produktuose, kur gali jungtis su kalcio ir magnio jonais, neleidžiant jiems ant paviršių kauptis mineralais.
** EDTA chelatinės savybės
EDTA yra šešiakampis ligandas, o tai reiškia, kad jame yra šešios vietos, galinčios jungtis su metalo jonais. Kai EDTA prisijungia prie metalo jonų, jis sudaro stabilų oktaedrinį kompleksą, kuriame metalo jonas yra molekulės centre. Šis kompleksas yra labai stabilus ir neleidžia metalo jonui reaguoti su kitais junginiais. Dėl šios savybės EDTA yra veiksminga kompleksonų sudarytoja įvairiems tikslams, nuo medicinos iki maisto ir gėrimų gamybos.
EDTA gali sudaryti chelatus iš įvairių metalų jonų, įskaitant kalcio, magnio, geležies, cinko, vario, nikelio ir švino. Tai daro jį labai universaliu junginiu, kuris gali būti naudojamas įvairiose srityse. Tačiau, nors EDTA veiksmingai sudaro chelatinius tam tikrus metalų jonus, jis gali būti ne toks veiksmingas kaip EDDHA tam tikrose žemės ūkio srityse, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas geležies jonų kompleksonų sudarymui.
**EDDHA ir EDTA palyginimas
Nors ir EDDHA, ir EDTA yra veiksmingi kompleksonai, jie turi skirtingas savybes, todėl tinka įvairioms reikmėms. EDDHA labai veiksmingai sudaro chelatinius geležies jonus ir dažniausiai naudojama žemės ūkyje, siekiant padidinti geležies kiekį dirvožemyje. Kita vertus, EDTA yra labai universalus ir gali sudaryti chelatą įvairių metalų jonų, todėl tinka įvairiems tikslams.
Kalbant apie saugumą, tiek EDDHA, tiek EDTA laikomi saugiais, kai naudojami atitinkamos koncentracijos. Tačiau buvo įrodyta, kad EDTA daro tam tikrą neigiamą poveikį aplinkai, nes gali jungtis su sunkiųjų metalų jonais nuotekose ir neleidžia jiems pasišalinti valymo metu. Dėl to vandens telkiniuose gali padidėti sunkiųjų metalų koncentracija.
**Išvada
Apibendrinant galima pasakyti, kad tiek EDDHA, tiek EDTA yra veiksmingi kompleksonai, turintys skirtingas savybes, todėl jie tinka įvairiems tikslams. EDDHA yra labai efektyvus geležies jonų chelato jungtyje ir dažniausiai naudojamas žemės ūkyje, o EDTA yra labai universalus ir gali sudaryti chelatą iš įvairių metalų jonų, todėl tinka įvairiems tikslams. Svarbu naudoti šiuos junginius tinkamomis koncentracijomis ir atsižvelgti į galimą jų poveikį aplinkai.




